Jump to main content Jump to footer
logo: Astma- og Allergiforbundet - gjør Norge friskere

Kas yra alergija (allergi)

Dato publisert: Sist oppdatert:

Naudinga informacija apie alergiją – Norvegijos astmos ir alergijos asociacijos santrauka

 

Kas yra alergija? (Hva er allergi?)

 

Žodis alergija yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia pakitusią reakciją. Taigi, alergija reiškia, kad organizmas reaguoja kitaip nei įprasta į natūraliai aplinkoje esančias medžiagas, kurios šiaip jau nėra pavojingos. Šios medžiagos vadinamos alergenais ir dažniausi jų yra skleidžiami dulkių erkučių, pelėsinių grybelių, kailinių žvėrelių, randami maisto produktuose, medikamentuose, metaluose ir žolėse bei medžių žiedadulkėse.

 

Susidūrus su alergenu, alergiško žmogaus organizme pradedami gaminti IgE antikūnai. Šie antikūnai prisitvirtina prie uždegiminių ląstelių, tokių kaip putliųjų ląstelių ir bazofilų granulocitų, paviršiaus. Tokių ląstelių yra kvėpavimo takų gleivinėse, kraujyje ir odoje. Pakartotinai kontaktuojant su tuo pačiu alergenu, jos prisitvirtina prie IgE antikūno. Tokiu būdu išlaisvinama cheminė medžiaga histaminas, sukelianti tokius simptomus kaip niežėjimas, užsikimšusi nosis, kosulys ir kvėpavimo sunkumai.

 

Kam pasireiškia alergija?

 

Alergijos išsivystymui didelę reikšmę turi paveldimumas. Jeigu vienas iš tėvų yra alergiškas, tikimybė, kad vaikui išsivystys alergija yra apie 40 %. Jei alergiški abu tėvai, rizika padidėja iki 60–80 %.

 

Mažiems vaikams dažniausiai pasireiškia alergija maistui. Absoliuti dauguma jų išauga alergiją savaime. Kvėpavimo takų alergijos dažniausiai pasireiškia būnant 8–12 metų amžiaus, bet daugelis taip pat išauga jas savaime per kelerius metus. Tačiau pastebima tendencija, kad vis daugiau žmonių kvėpavimo takų alergija išsivysto vėlesniame amžiuje ir trunka ilgiau. Kai kuriems visą gyvenimą pasireiškia ryškūs simptomai, kuriuos sukelia žiedadulkės, erkutės ir gyvūnai.

 

Alergijos paplitimas

 

Daugiau nei 40 % populiacijos patiria alerginių reakcijų vieną ar daugiau kartų per gyvenimą. Daugeliui žmonių pasireiškia silpni simptomai. Sunkūs alerginiai negalavimai pasireiškia 10–20 % populiacijos. Tarptautiniu mastu pastebima, kad alergijos atvejų skaičius pastaraisiais dešimtmečiais išaugo. Daug požymių rodo, kad didelės reikšmės tam turi gyvenimo būdas, pvz., pasikeitusi mityba arba aplinka (nesveikas patalpų klimatas ir užterštumas lauke). Taip pat įtakos turi sumažėjęs kontaktas su bakterijomis ir aplinkoje pasikeitusi bakterijų flora.

 

Pastaraisiais metais daug diskutuojama apie vadinamąją higienos hipotezę. Pradinė higienos hipotezė teigia, kad infekcijos apsaugo nuo astmos ir alergijos. Tačiau nuo šios hipotezės buvo nutolta. Naujoji higienos hipotezė teigia, kad bakterijos ir grybeliai yra sveika, jei tik nesukelia infekcijų.

 

Kokiais simptomais pasireiškia alergija?

 

Simptomai skiriasi priklausomai nuo to, kas sukėlė reakciją ir kokia organizmo dalis reaguoja.

 

Alergija žiedadulkėms pirmiausia pasireiškia negalavimais nosyje ir akyse, bet gali pasireikšti ir tokie simptomai, kaip galvos skausmas, vangumas, nuovargis ir susilpnėjęs dėmesys. Daugelis žiedadulkėms alergiškų žmonių gali jausti nemalonų pojūtį burnoje ir ryklėje, kai pavalgo neapdirbtų vaisių ir daržovių, ypač žiedadulkių sezono metu. To priežastis yra alergiją sukeliančios medžiagos, esančios žiedadulkėse, kurios panašios į baltymus maisto produktuose.

 

Esant sunkiai alerginei reakcijai gali kilti alerginis šokas. Tai pasireiškia, be kita ko, staigiu ir gyvybei pavojingu kraujospūdžio kritimu. To priežastys gali būti injekcija (skiepai, medikamentai ar rentgeno tyrime naudojamas kontrastas), vabzdžio įgėlimas (pvz., vapsvos), medikamentai ar maisto produktai. Kontaktinės alergijos ir alergijos maistui simptomai aprašomi atskirose santraukose.

 

Kaip diagnozuojama alergija?

 

Teisinga diagnozė labai svarbi, norint skirti kaip įmanoma tinkamesnį gydymą. Susisiekite su savo gydytoju, jei manote, kad esate alergiški.

 

Jei tyrimai atliekami ūmių negalavimų atveju, pvz., šienligės, rezultatai gali būti būdingi tam tikrai alergijai. Įprastinės gydytojo apžiūros metu paprastai negalima nustatyti, ar simptomai jaučiami dėl alergijos, hiperaktyvumo, nespecifinio padidėjusio cheminio jautrumo ar dar kitos priežasties. Reikalinga atlikti specialius alergijos testus, t. y. arba kraujo, arba odos tyrimus (odos dūrio testą arba pleistrų testą). Antihistaminai neturi būti naudojami septynias dienas iki odos tyrimo, nes jie gali paveikti rezultatus. Labai svarbu, kad gydytojai, atliekantys kraujo tyrimus, norint nustatyti alergiją, irgi galėtų vertinti rezultatus.

 

Joks alergijos testas nėra patikimas 100 %. Visai įmanoma, kad turite alergiją, net jei alergijos testai to nerodo arba atvirkščiai. Todėl siekiant nustatyti alergiją labai svarbų vaidmenį vaidina ligos istorija. Norint atlikti alergijos testą, nėra jokių amžiaus apribojimų.

 

Kaip atliekamas testas

 

Įtariant alergiją, reikia susisiekti su šeimos gydytoju. Kai kurie šeimos gydytojai testus atlieka patys arba nukreipia pas specialistą. Tinklalapyje „Fritt sykehusvalg Norge“ (Laisvas ligoninės pasirinkimas Norvegijoje) ir nemokamu telefonu 80041004 galite gauti informacijos apie galimybę pasirinkti tyrimų ir gydymo vietą. Tinklalapyje rasite visą aktualią informaciją. Žr. www.sykehusvalg.net

 

Alergijos gydymas

 

Jei tik įmanoma, venkite kontakto su medžiagomis, į kurias reaguojate. Tačiau maisto produktų atveju tai gali būti sunku, o žiedadulkių – beveik neįmanoma. Todėl gali prireikti alerginius simptomus gydyti medikamentais.

 

Yra daug gydymo galimybių ir gydytojas paskirs jums labiausiai tinkantį gydymo būdą.

 

Vaistai lokaliam nosies ar akių gydymui yra nosies purškalas arba milteliai su steroidais, akių ir nosies lašiukai su antihistaminais, kromoglikatai ir nedokromilis.

 

Įvairių rūšių antihistaminas ir antileukotrienai parduodami tablečių forma.

Inhaliaciniai vaistai skiriami gydyti simptomams apatiniuose kvėpavimo takuose. Lokalaus poveikio steroidai yra viena svarbiausių priemonių, dažnai derinama su vienu ar keliais inhaliaciniais preparatais.

 

Kitos gydymo formos yra imunoterapija ir vakcinos nuo alergijos.

Kortikosteroidai – injekcijų ar tablečių forma – nerekomenduojami gydymui ir turėtų būti naudojami tik tokiose situacijose, kai nepadeda jokie kiti gydymo būdai ar kai reikalingas skubus sunkių simptomų gydymas.

 

Adrenalino pieštukas („EpiPen“ arba „Jext“) naudojamas siekiant užkirsti kelią alerginiam šokui. Tai adrenalino švirkštas, kurio turinys suleidžiamas nedelsiant, pasireiškus sunkiai alerginei reakcijai. Kilus alerginiam šokui, visada susisiekite su gydytoju ar telefonu 113.

 

SOS-kapsulė. Tai vienas būdų užkirsti kelią sunkioms alerginėms reakcijoms, kai žmogus nešiojasi su savimi kokią nors žymę, pvz., apyrankę ar panašų daiktą. Dauguma vaistinių parduoda ar padeda įsigyti tokį daiktą.

 

Alergijos prevencija

 

Alergijai galima užkirsti kelią, jeigu vaikas žindomas pirmuosius keturis-šešis mėnesius. Nėščiosios neturėtų rūkyti ir vaiką reikia saugoti nuo tabako dūmų. Vertėtų kaip įmanoma labiau pasirūpinti tinkamu patalpų klimatu.

 

Santrauka apie alergiją parengta bendradarbiaujant su Norvegijos astmos ir alergijos asociacijos gydytojų taryba