Jump to main content Jump to footer
logo: Astma- og Allergiforbundet - gjør Norge friskere

Kas yra žiedadulkės (pollen)

Dato publisert: Sist oppdatert:

Kas yra žiedadulkės? (Hva er pollen?)

 

Žiedadulkės yra mažytės dalelytės, augalų paskleidžiamos į orą, pernešamos vėjo ar vabzdžių, tokiu būdu apdulkinant kitus tos pačios rūšies augalus. Dažniausios alergijas sukeliančios žiedadulkių rūšys Norvegijoje yra skleidžiamos vėjo apdulkinamų augalų, pvz., tokios medžių rūšys kaip lazdynas, beržas ir daugelis žolių rūšių, ypač motiejukas ir varputis. Taip pat Salix genties augalai (blindė, gluosnis ir karklas) bei kietis.

 

Pelėsinių grybelių sporos, jei jų kiekis didelis, gali sukelti tokius pačius negalavimus kaip žiedadulkės. Alergija žiedadulkėms kyla dėl to, kad organizmas reaguoja į baltymus, esančius kai kuriose žiedadulkių rūšyse. Alergija žiedadulkėms taip pat vadinama sezoniniu alerginiu rinitu ar šienlige.

 

Žiedadulkės įkvepiamos į kvėpavimo takus ir prisitvirtina prie odos, plaukų ir akių. Daugumai žmonių tai nesukelia problemų. Tačiau alergiško žmogaus gleivinių imunitetas aktyvuojamas ir kyla uždegiminė reakcija nosyje ir (arba) akyse.

 

Kam pasireiškia alergija žiedadulkėms?

 

Alergija žiedadulkėms dažniausiai pasireiškia 5–40 metų amžiaus žmonėms ir, panašu, kad pasireiškia vienodai dažnai tiek moterims, tiek vyrams.

 

Alergijos žiedadulkėms paplitimas

 

Laikoma, kad beveik 20 % populiacijos turi lengvesnę ar sunkesnę alergiją žiedadulkėms, t. y. apie milijonas norvegų.

 

Remiantis GA2LEN (Global Allergy and Asthma European Network) duomenimis, alergijos žiedadulkėms paplitimas tarp jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų yra 10–20 %, o tarp paauglių 15–30 %.

 

Apie 80 % žmonių, sergančių astma, taip pat turi vienokią ar kitokią alergijos žiedadulkėms formą ir apie 15–30 % žiedadulkėms alergiškų žmonių serga astma.

 

Kur randama žiedadulkių?

 

Dideli kiekiai žiedadulkių sklando ore tam tikrais metų laikais. Pavasarį tai būna medžių žiedadulkės, o vasarą didžiausi žiedadulkių skleidėjai yra žolės ir kiečiai. Mažiau žiedadulkių būna pakrantėse ir aukštuose kalnuose.

 

Žolių ir kiečių žiedadulkės sklinda kelių šimtų metrų atstumu skirtingai nuo medžių žiedadulkių, kurios gali pasklisti dešimčių kilometrų atstumu. Pvz., beržų žiedadulkės, pučiant pastoviam pietryčių vėjui, gali pasklisti, pvz., iš Pietų Suomijos regiono ir Baltijos šalių į Šiaurės Norvegiją.

 

Įspėjimai apie žiedadulkių koncentraciją ore šiltuoju metu laiku kasdien informuoja, kur šalyje prasidėjo įvairių žiedadulkių rūšių sezonas, nurodant aktualiausias rūšis alergijų požiūriu. Pvz., beržų žiedadulkių sezonas Osle būna jau pasibaigęs, kai jis prasideda Trumsėje. Žr. www.naaf.no/pollen ir www.pollenvarslingen.no

 

Kokiais simptomais pasireiškia alergija žiedadulkėms?

 

Turint alergiją žiedadulkėms, gali varvėti ir niežėti nosis, ji gali užsikimšti, kilti čiaudulys. Akys gali ašaroti, niežtėti, parausti ir patinti. Žmonės dažniau pradeda kvėpuoti per burną, todėl į plaučius keliaujantis oras nesušyla, nesudrėksta ir neišsivalo, taip pat ir nuo žiedadulkių.

 

Ši priežastis gali sukelti astmą arba jos paūmėjimą. Daugelis ima jausti nuovargį, darosi daug sunkiau susikaupti ir įsidėmėti informaciją. Todėl iškyla sunkumų mokykloje, universitete, darbe bei būnant su šeima ar leidžiant laisvalaikį.

 

Daugelis žiedadulkėms alergiškų žmonių gali patirti kryžmines reakcijas – žr. santrauką apie kryžmines reakcijas.

 

Kaip diagnozuojama alergija žiedadulkėms?

 

Gydytojas, išmanantis alergijų problematiką, gali atlikti odos dūrio testą ir nustatyti, ar Jūs reaguojate į žiedadulkes, dulkių erkutes, pelėsinį grybelį, gyvūnų skleidžiamus alergenus ir t. t. Lašelis alergeno ekstrakto, pvz., žiedadulkių tirpalo, lašinamas ant odos. Per šį lašelį praduriama nedidelė skylutė odoje. Po 15 minučių pasirodžiusi blyški, niežtinti pūslelė parodo, ar Jūs patiriate alerginę reakciją į teste naudotą alergeną.

 

Svarbu nevartoti tablečių nuo alergijos septynias dienas iki testo darymo.

 

Kraujo tyrimas taip pat gali parodyti, ar Jūs alergiškas žiedadulkėms.

 

Alergijos žiedadulkėms gydymas

 

Bet kokios alergijos gydyme svarbiausia vengti kontakto su ta medžiaga, kurios netoleruojama.

 

Yra ne vienas medikamentas, padedantis alergijos žiedadulkėms atveju. Gydymas vyksta pasitelkiant nosies purškalą, lašiukus akims, tabletes, inhaliacinius medikamentus ar injekcijas. Vaistai nuo alergijos, išskyrus vakciną nuo alergijos (žr. santrauką apie vakciną nuo alergijos), neišgydo, o tik sumažina negalavimus. Gydymo tikslas yra pasiekti geriausią įmanomą savijautą vartojant kuo įmanoma mažiau medikamentų.

 

Jūsų gydytojas padės Jums rasti labiausiai tinkamus medikamentus. Vaistai nuo alergijos veikia profilaktiškai. Juos reikia reguliariai vartoti kasdien, viso sezono metu, net jei kai kuriomis dienomis, kai žiedadulkės sklinda ne taip intensyviai, simptomai išnyksta.

 

Svarbu suprasti, kad negalavimai gali smarkiai sustiprėti nuo dirgiklių, tokių kaip tabako dūmai, išmetamosios dujos, dulkės, kvepalai ir stiprūs kvapai, vėjas, temperatūrų pokyčiai, infekcijos, emociniai ir hormoniniai veiksniai.

 

Priemonės ir patarimai, turint alergiją žiedadulkėms:

 

  • Vartokite antihistaminus pagal gydytojo nurodymus maždaug 1 savaitę iki tikėtino kontakto su žiedadulkėmis. Pradėkite nuo lokalaus poveikio steroidų, vėliausiai jau pajutus simptomus. Kai ore jau bus žiedadulkių, jau pajusite gerus rezultatus.
  • Vaistai turi būti vartojami reguliariai ir profilaktiškai, net jei kai kuriomis dienomis negalavimai nedideli arba jų išvis nėra.
  • Žiedadulkėms alergiški mokiniai ir studentai gali kreiptis dėl prailginto egzaminų laiko. Tokiu atveju jie turi pateikti neseną gydytojo pažymą.
  • Jei sergate astma, pasinaudokite gydytojo Jums duotu gydymo planu, kaip padidinti medikamentų nuo astmos dozes.
  • Žiedadulkių sezono metu padidėja jautrumas ir kitiems alergenams ir dirgikliams. Palaikykite švarą ir venkite stiprių kvapų, tabako dūmų ir pan.
  • Stenkitės nevėdinti namų, kai žiedadulkių koncentracija ore yra didžiausia, t. y. nuo ryto iki popietės.
  • Dienos metu nedžiaukite drabužių lauke. Žiedadulkės lengvai prikimba prie skalbinių.
  • Žiedadulkės prisitvirtina prie plaukų ir drabužių. Grįžę iš lauko praskalaukite plaukus ir persirenkite švariai drabužiais.
  • Venkite fizinės veiklos lauke, kai žiedadulkių koncentracija ore yra didelė.
  • Jeigu turite šilumos siurblį, karštomis vasaros dienomis įjunkite vėsinimo funkciją. Tada langai galės būti uždaryti ir tokiu būdu sumažinsite žiedadulkių patekimą į vidų.
  • Atkreipkite dėmesį, kada namų ir automobilio ventiliacinės sistemos filtrus reikia pakeisti ar valyti.
  • Suplanuokite atostogas tokiu vasaros metu, kai ore žiedadulkių nedaug arba vykite į vietas, kur mažai žydinčių augalų. Aukštai kalnuose ar pakrantėje paprastai būna kur kas mažiau žiedadulkių nei kitose vietose.
  • Naudokitės informacija, pateikiama www.pollenvarslingen.no. Galite patys pasirinkti, kokios žiedadulkių rūšys ir teritorijos Jus domina.