Kryžminės reakcijos (kryssreaksjoner)

Naudinga informacija apie kryžmines reakcijas – Norvegijos astmos ir alergijos asociacijos santrauka

Kas yra kryžminės reakcijos?

Žiedadulkėms alergiški žmonės, pavalgę neapdirbtų vaisių ir daržovių, jaučia nemalonius pojūčius, nes jų imuninė sistema „nemato“ skirtumo tarp alergiją sukeliančių medžiagų, esančių žiedadulkėse (baltymų) ir baltymų maiste. Todėl žiedadulkėms alergiškiems žmonėms, pavalgius tam tikrų maisto produktų, kyla alerginė reakcija. Tai ypač pasireiškia žmonėms, alergiškiems beržų žiedadulkėms.

Kam pasireiškia kryžminės reakcijos?

Žmonės, kuriuos labiausiai paveikia alergija žiedadulkėms, taip pat turi didžiausią riziką patirti kryžmines reakcijas. Kai kurie žiedadulkėms alergiški žmonės reaguoja į maistą tik žiedadulkių sezono metu, kitiems simptomai pasireiškia visus metus. Į ką reaguoja kiekvienas žmogus, yra labai individualu ir ne visiems žiedadulkėms alergiškiems žmonėms pasireiškia kryžminės reakcijos.

Kokius simptomus gali sukelti kryžminės reakcijos?

Daugelis beržų žiedadulkėms alergiškų žmonių, pavalgę neapdorotų vaisių ir daržovių, patiria nemalonius pojūčius burnoje ir ryklėje, ypač žiedadulkių sezono metu. Sąvoka oralinis alergijos maistui sindromas taikoma padidėjusiam jautrumui maisto produktams, kai ryškiausiai pasireiškia simptomai burnos ertmėje. Kai kurie žmonės patiria niežėjimą iki pat ausų. Simptomai gali stiprėti ir paplisti į kitus organus, o blogiausiu atveju gali kilti anafilaksinis šokas, tačiau tokie atvejai Šiaurės Europoje yra labai reti.

Kryžminių reakcijų paplitimas

Apie 70 % visų beržų žiedadulkėms alergiškų žmonių reaguoja į maisto produktus – dažniausiai riešutus, kivius, neapdirbtas morkas, obuolius ir kriaušes. Kiečiams alergiški žmonės gali reaguoti į salierus ir daugelio rūšių prieskonines žoleles. Paprastai pirmiausiai išsivysto alergija žiedadulkėms, o vėliau pasireiškia kryžminės reakcijos. Norint išvengti negalavimų, naudinga pasidomėti, kas sukelia kryžmines reakcijas.

Kryžminių reakcijų gydymas

Prevenciškai gydant kryžmines reakcijas, medikamentai vaidina ne tokį svarbų vaidmenį. Galima pamėginti antihistamino preparatus, tačiau efektas negarantuojamas. Imunoterapija, panaudojant maisto produkto alergeną, praktiškai dar nėra įmanoma, tačiau tokia galimybė tikėtina ateityje. Nauji tyrimai rodo, kad imunoterapija su beržų žiedadulkių alergenu gali turėti teigiamą poveikį gydant kryžmines reakcijas.

Alergijos maistui tyrimai, kai pasireiškia kryžminės reakcijos

Svarbiausia yra išsami ligos istorija. Odos dūrio testas, atliekamas su neapdorotais vaisiais ir daržovėmis, turėtų būti atliekamas su pačiu maisto produktu, taikant dūrio metodą. Gali būti naudingas specifinis IgE, tačiau jis retai suteikia daugiau informacijos.

Dažniausios kryžminės reakcijos, turint alergiją žiedadulkėms:

• Turint alergiją erkutėms, kartais kryžminės reakcijos pasireiškia pavalgius kiaukutinių ir moliuskų
• Turint alergiją lateksui, kryžminės reakcijos gali pasireikšti pavalgius kivių, avokado ar bananų
• Turint alergiją žiedadulkėms, testai dažnai parodo alergiją kviečiams ir ankštinėms daržovėms, tačiau tai retai susiję su alergijos simptomais

Patarimai, patiriant kryžmines reakcijas

Jei žmogus patiria kryžminę reakciją dėl tam tikro maisto produkto, nebūtinai reaguojama į aukščiau sąraše pateiktus produktus. Dažniausiai jie toleruojami, jei yra virti, nulupti, konservuoti ar marinuoti. Rekomenduojama vengti to maisto ar jo rūšių, į kurias reaguojama. Kryžminė alergija nepasunkina alergijos žiedadulkėms. Beržų žiedadulkėms alergiškiems žmonėms nėra jokio pagrindo vengti neapdorotų vaisių ir daržovių.

Kietis priklauso astrinių šeimai, todėl kiečiams alergiškas žmogus gali reaguoti į kitus šiai šeimai priklausančius augalus, pvz., baltagalves, pienes, astras ir chrizantemas. Kiečiams alergiški žmonės, turintys padidėjusį jautrumą salierams, paprastai netoleruoja nei šviežio, nei virto saliero, o beržų žiedadulkėms alergiški žmonės, priešingai, dažnai toleruoja virtą salierą.

Daugelis beržų žiedadulkėms alergiškų žmonių turi nedidelę alergiją vaisiams, tačiau kai kuriems tai gali tapti didele problema. Jie dažnai gali toleruoti, pvz., melionus, ananasus, vynuoges, bananus ir citrusinius vaisius. Be to, alergiški žmonės paprastai gali valgyti avietes, serbentus, mėlynes ir bruknes. Vokietijoje atlikti tyrimai rodo, kad gali būti toleruojamos kai kurios obuolių rūšys. Todėl galima išmėginti įvairias jų rūšis. Paprastai raudoni obuoliai toleruojami geriau nei žali. Taip pat galima obuolį nulupti ir leisti pagulėti kurį laiką, kad būtų sumažintas alergijos laipsnis.

Kiti kryžminių reakcijų tipai

Erkutėms ar vabzdžiams, pvz., uodams, uodų lervoms ir tarakonams, alergiški žmonės dažniau nei kiti turi padidėjusį jautrumą kiaukutiniams (vėžiams, dvigeldžiams moliuskams, austrėms ir sraigėms).

Užfiksuotas padidėjęs alergijos mėsai atvejų skaičius tarp katėms alergiškų žmonių. Kai kuriems lateksui alergiškiems žmonėms gali pasireikšti alerginiai simptomai, jei jie pavalgo egzotinių vaisių ir daržovių. Dažniausiai simptomus sukelia bananai, avokadai ir kiviai, taip pat papajos, figos, bulvės, pomidorai ir kaštainiai gali sukelti kryžmines reakcijas (žr. atskirą santrauką apie alergiją lateksui).

Santrauka apie kryžmines reakcijas parengta bendradarbiaujant su Norvegijos astmos ir alergijos asociacijos gydytojų taryba