Jump to main content Jump to footer
logo: Astma- og Allergiforbundet - gjør Norge friskere

Maisto priedai ir padidėjęs jautrumas (tilsetningsstoffer og overfølsomhet)

Dato publisert: Sist oppdatert:

Naudinga informacija apie padidėjusį jautrumą maisto priedams – Norvegijos astmos ir alergijos asociacijos santrauka

 

Kas yra maisto priedai?

Maisto priedai yra apibrėžimas, taikomas į maistą dedamoms medžiagoms, kurios prailgina galiojimo laiką, pakeičia cukrų arba suteikia tam tikrą skonį, konsistenciją ar spalvą. Maisto priedai visada nurodomi gaminio etiketėje. Kartais nurodomas jų pavadinimas, kartais europinis kodas (E kodas).

 

Maisto priedai suskirstyti į grupes pagal savo paskirtį, pvz., konservantai, antioksidatoriai, tirštikliai ar dažikliai. Visi jie atlieka tam tikrą funkciją. Konservantai (E kodas 200–299) ir antioksidatoriai (E kodas 300–399) pridedami siekiant prailginti maisto produkto galiojimo laiką, užkertant kelią bakterijų, pelėsių ar mielių dauginimuisi bei kartumui.

Dažikliai suteikia maistui norimą spalvą (E kodas 100–199).

Tirštikliai ir stingdikliai (E kodas 400–499) naudojami siekiant suteikti maisto produktui norimą standumą.

Kiti įprasti maisto priedai yra saldikliai (E kodai nuo 950).

 

Kokias alergines reakcijas sukelia padidėjęs jautrumas maisto priedams?

Maisto priedai daugumai alergiškų žmonių paprastai yra saugūs vartoti, nes jų sudėtyje nebūna pieno, laktozės, glitimo, žuvies, kiaukutinių ar riešutų. Dažniausiai maisto priedai nesukelia jokių reakcijų, tačiau kai kurios medžiagos pavieniams žmonėms gali sukelti padidėjusį jautrumą. Dažniausiai tokios reakcijos kyla ne dėl padidėjusio alerginio jautrumo ar alergijos, o suvartoto medžiagų kiekio. Dažniausi maisto priedų sukelti simptomai yra odos reakcijos, pvz., egzemos paūmėjimas, odos paraudimas, niežėjimas ir dilgėlinė.

 

Kokie maisto priedai gali sukelti reakcijas?

Sieros dioksidas ir sulfitai (E220–227) yra konservantai, paprastai dedami į džiovintus vaisius, saulėje džiovintus pomidorus ir vyną. Iki 5 % astma sergančių žmonių reaguoja į šias medžiagas, nes maistui patekus į skrandį, išsiskiria sieros dioksido dujos ir ima dirginti kvėpavimo takus.

 

Dažikliai retais atvejais gali sukelti alergines reakcijas. Tai galioja tiek sintetinėms, tiek natūralioms medžiagoms. Tokių medžiagų pavyzdžiai yra raudonasis dažiklis karminas (E120) ir azodažikliai (E102, E112, E110, E122–124 ir E151).

 

Iš konservantų dažniausiai naudojama benzoinė rūgštis ir giminiškos medžiagos (E210, E211–213, E214–219). Užfiksuota, kad jos gali sukelti alergines odos reakcijas ar skrandžio, žarnyno veiklos sutrikimų. Benzoinė rūgštis natūraliai randama uogose ir vaisiuose, ypač spanguolėse ir bruknėse.

 

BHA (E320) ir BHT (E320), kaip antioksidatoriai dedami į kramtomąją gumą, užfiksuoti sukeliantys lūpų ir veido patinimą.

 

Glutamino rūgštis (E620) yra natūrali aminorūgštis ir, jei vartojama dideliais kiekiais, gali sukelti galvos skausmą, prakaitavimą ir odos paraudimą (kinietiško maisto sindromas).

 

Cukraus alkoholiai (kaip sorbitolis, manitolis, izomaltas) ir tirštinanti medžiaga polidekstrozė, vartojant dideliais kiekiais, sukelia viduriavimą, nes žarnynas jų iki galo nesuvirškina. Tokią reakciją galima palyginti su dideliu kiekiu suvartotų maistinių skaidulų ir nėra laikoma alergine reakcija.

 

Kam išsivysto padidėjęs jautrumas maisto priedams?

Padidėjęs jautrumas maisto priedams dažniausiai pasireiškia atopiją turintiems žmonėms. Reakcija dažniausiai priklauso nuo dozės, t. y. nuo tam tikro suvartoto konkrečios medžiagos kiekio.

 

Kaip gydomas padidėjęs jautrumas maisto priedams?

Gydoma išbraukiant iš mitybos raciono maisto produktus, turinčius netoleruojamų maisto priedų.

 

Kur aptinkama šių maisto priedų?

Sultyse ir uogienėje galime rasti konservantų. Padažų, sriubų ir užpilų sudėtyje yra ir konservantų, ir tirštiklių. Taip pat saldumynai ir gaivieji gėrimai savo sudėtyje turi dažiklių, konservantų ir dirbtinių saldiklių.

 

Daugelis dažniausiai naudojamų maisto priedų randami ir gamtoje. Pavyzdžiui, mėlynės, spanguolės ir tekšės turi natūralios benzoinės rūgšties, kituose maisto produktuose yra beta karoteno, natūralaus dažiklio, gaunamo iš burokėlių, chlorofilo, bičių vaško, citrinos rūgšties ar pektino. Tačiau maisto pramonėje dauguma maisto priedų visgi gaminami dirbtinai, net ir tokie, kurių randama gamtoje. Laikomasi reikalavimų, kad maisto priedai būtų be augalų likučių ar po gamybos proceso likusių chemikalų likučių.

Netiesa, kad sintetinės medžiagos yra kenksmingesnės už natūralias.

 

Kaip žymimi maisto priedai?

Visi maisto priedai turi būti pažymėti ir šis reikalavimas taikomas tiek supakuotoms prekėms, tiek sveriamiems maisto produktams. Maisto priedai ir kitos sudedamosios dalys žymimos mažėjančia tvarka pagal produkte esantį jų kiekį. Maisto priedai taip pat gali būti žymimi klasifikaciniu apibrėžimu, kuris nurodo, kokią funkciją maisto priedas atlieka, taip pat specifiniu pavadinimu arba E kodu.

 

Maistas vaikams

Tokiu maistu laikomas maistas, gaminamas mažiems vaikams, t. y. vaikams iki trejų metų amžiaus. Maisto vaikams sudėtyje gali būti tik tie maisto priedai, kurie yra būtini gamybos procesui. Į tokį maistą draudžiami pridėti dažiklių, saldiklių, konservantų ir antioksidatorių.

 

Ar maisto priedai gali paskatinti hiperaktyvumą?

Maisto priedai kartais kaltinami dėl vaikų hiperaktyvumo. Šiuo metu dar trūksta žinių, kas sukelia hiperaktyvumą ir tyrimų metu nebuvo aptikta aiškaus ryšio tarp maisto priedų vartojimo ir hiperaktyvumo. Įtarus padidėjusį jautrumą, patariama kuriam laikui išbraukti kai kuriuos maisto produktus iš savo mitybos raciono ir įvertinti, ar simptomų sumažėja.