Jump to main content Jump to footer
logo: Astma- og Allergiforbundet - gjør Norge friskere

Alergija kviečiams (Hveteallergi)

Dato publisert: Sist oppdatert:
Naudinga informacija apie alergiją kviečiams – Norvegijos astmos ir alergijos asociacijos santrauka

Kas yra alergija maistui?

Alerginės reakcijos, kurias sukelia maistas, pasireiškia organizmui reaguojant į kai kuriuos maiste esančius baltymus. Kai kuriems žmonėms itin stiprios alerginės reakcijos pasireiškia suvartojus net ir labai mažus netoleruojamo maisto kiekius. Kiti jaučia tik nedidelius nemalonius pojūčius, kurie praeina savaime, nesukeldami dramatiškų pasekmių. Alergija maistui dažniau pasireiškia vaikams nei suaugusiesiems. Dauguma vaikų savaime išauga alergiją maistui dar būdami ikimokyklinio amžiaus. Nėra retas atvejis, kad alergines reakcijas sukelia daugiau nei vienas maisto produktas. Jeigu reikia atsisakyti maisto, kuris yra svarbus maistinių medžiagų šaltinis, būtina rasti alternatyvių maisto produktų, kad mityba būtų sveika ir įvairi.

 

Alergija kviečiams

 

Turint alergiją kviečiams, žmogus reaguoja į kviečiuose esančius baltymus. Daugumai reikia vengti ir giminiškų grūdų rūšių, pvz., rugių, miežių ir speltos. Tokia pati dieta be glitimo pasitelkiama ir sergant žarnyno liga celiakija.

 

Kviečių alergija labiausiai paplitusi tarp mažų vaikų. Dauguma jų savaime išauga šią alergiją dar iki mokyklinio amžiaus. Alergijos kviečiams simptomai įvairūs – nuo skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimų, egzemos paūmėjimo ir dilgėlinės iki alerginio šoko.

 

Alergija kviečių dulkėms

 

Kai kurie žmonės gali reaguoti į kviečių dulkes (pvz., kepant), net jei gali valgyti kvietinius produktus. Kontaktas su kviečių dulkėmis gali sukelti tokius simptomus kaip astmos priepuolis, egzemos paūmėjimas arba alerginė sloga. Tokia alergija dažniausiai pasireiškia kepėjams. Ji gydoma vengiant kontakto su miltų dulkėmis.

 

Kviečių nulemta anafilaksija, sukelta fizinio krūvio

 

Ši reta alergijos kviečiams forma pasireiškia tik tada, kai pavartojus kviečių gaunamas fizinis krūvis. Paprastai tokios reakcijos pirmąjį kartą kyla paauglystėje arba suaugus.

 

Neteisingi teigiami alergijos tyrimų rezultatai

 

Sergant aukščiau paminėtomis alergijos kviečiams formomis, paprastai odos dūrio ir kraujo mėginio (IgE antikūnų) tyrimai būna teigiami. Tačiau yra nemažai žmonių, kurių alergijos kviečiams tyrimų rezultatai yra teigiami, nors jų pavartojus nepatiriama jokių simptomų. Tai galioja ir žmonėms, turintiems alergija žolėms. Todėl laboratoriniai tyrimai, rodantys, kad kviečiai netoleruojami, visada turi būti vertinami kartu su simptomais ir patiriamomis reakcijomis į maistą.

 

Nealerginės reakcijos į kviečius

 

Taip pat reikalinga paminėti, kad galima reaguoti į kviečius neturint alergijos ar celiakijos. Ypač tai galioja atvejams, kai pasireiškia skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimų ir negalavimai tampa mažesni, kai kviečiai iš mitybos raciono pašalinami. To priežastis gali būti kviečių (ir rugių) sudėtyje esančios tam tikros rūšies skaidulos (fruktanai). Tokios skaidulinės medžiagos gali sukelti skausmingą pilvo pūtimą ir viduriavimą, ypač žmonėms su jautriu žarnynu. Speltos miltai tokiais atvejais paprastai toleruojami gerai, nors sudėtyje turi glitimo.

 

Kur aptinkami kviečiai?

 

Dauguma norvegiškų grūdų gaminių ir kepinių savo sudėtyje turi kviečių. Taip pat kviečiai naudojami daugelyje sudėtinių produktų, pvz., padažuose ir sriubose. Makaronai, kuskusas, bulgur kruopos, manai taip pat gaminami iš kviečių. Daugumai kviečiams alergiškų žmonių tenka atsisakyti ir rugių bei miežių.

 

Grūdai, turintys glitimo, naudojami labai plačiai, todėl visada reikia atidžiai perskaityti ingredientų sąrašą, kai perkami sudėtiniai maisto produktai. Remiantis žymėjimo reikalavimais, visi gaminiai, kuriuose yra kviečių ar kitų grūdų, turinčių glitimo, turi būti aiškiai pažymėti, įvardijant konkrečias grūdų rūšis.

 

Ką gali valgyti kviečiams alergiškas žmogus?

 

Kviečių baltymų nerasite grynuose produktuose, tokiuose kaip pienas, kiaušiniai, mėsa, žuvis, kiaukutiniai, vaisiai, riešutai, aliejus ar daržovės. Tačiau nepamirškite, kad marinatai ir prieskonių mišiniai kartais savo sudėtyje turi kviečių.

 

Tokios grūdų rūšys kaip kukurūzai, ryžiai, bulvių krakmolas, grikiai, tefas (abisininė posmilgė), bolivinė balanda, sorgas ir soros natūraliai glitimo neturi ir yra puikūs kviečių, rugių ir miežių pakaitalai. Dauguma taip pat toleruoja avižas be glitimo.

 

Miltų mišiniai, makaronai, sausainiai, duona, trapučiai ir sausi pusryčiai, savo sudėtyje neturintys glitimo, taip pat gali būti puiki alternatyva. Kai kurie jų savo sudėtyje turi kviečių krakmolo, tačiau kviečių baltymų kiekis yra toks mažas, kad dauguma jį toleruoja.

 

Sveikos mitybos parduotuvės ir maisto prekių parduotuvės, siūlančios kokybišką produkciją, turi didžiausią produktų be glitimo pasiūlą. Kai kurie kepėjai taip pat siūlo kepinius be glitimo.

 

Mityba

 

Grūdiniai produktai sudaro didelę Norvegijoje įprasto mitybos raciono dalį, todėl svarbu nustatyti teisingą diagnozę, kad mityba nebūtų apribota be reikalo. Mitybos požiūriu, dieta be glitimo gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie pakaitalai naudojami.

 

Pusgaminiai be glitimo, tokie kaip duona ir sausi pusryčiai be glitimo, dažnai yra gaminami iš ryžių, kukurūzų, bulvių ar kviečių krakmolo. Tokie produktai, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra krakmolas, turi mažai skaidulų ir maistinių medžiagų lyginant su įprasta rūpių miltų duona. Jei rinksitės vien tokios rūšies grūdinius produktus, gali padidėti vidurių užkietėjimo ir nepilnavertės mitybos rizika.

 

Didelis maistingų produktų pasirinkimas yra tarp natūraliai glitimo neturinčių grūdų rūšių. Soros, grikiai, tefas, bolivinė balanda yra puikūs to pavyzdžiai. Todėl galite duoną keptis patys, gamindami iš minėtų grūdų ir pridėdami balkšvojo gysločio skaidulų, runkelių skaidulų ir sėklų, kad skaidulų kiekis būtų pakankamas.

 

Norvegijos celiakijos asociacija gali suteikti Jums informacijos apie celiakiją ir mitybą be glitimo. www.ncf.no