Jump to main content Jump to footer
logo: Astma- og Allergiforbundet - gjør Norge friskere

Pollenvarselet

Naudinga informacija apie alergiškiems žmonėms tinkančius kambarinius ir lauko augalus – Norvegijos astmos ir alergijos asociacijos santrauka (Allergivennlige inne- og uteplanter)

Dato publisert: Sist oppdatert:

Visiems savo aplinkoje reikia augalų

 

Alergijos varginamam žmogui gali kilti pagunda manyti, kad jo būste, aplinkoje ir darbo vietoje jokiais būdais neturi būti augalų, taip apsidraudžiant nuo galimų sveikatos problemų. Tačiau tada atsisakoma svarbios gyvenimo dalies, nes artumas gamtai ir augalijai mūsų gyvenimo kokybei turi lemiamos reikšmės. Mokslininkai rado aiškių psichologinių ir fizinių privalumų sveikatai, kai žmogus laiką leidžia žalioje, o ne sterilioje aplinkoje. Viešoji erdvė taip pat kaip įmanoma labiau turėtų būti pritaikyta alergiškiems žmonėms ir žmonėms, patiriantiems kitokių padidėjusio jautrumo reakcijų. Asmenys, atsakingi už augaliją tokiose įstaigose kaip mokyklos, vaikų darželiai, slaugos namai, ligoninės, biurai, prekybos centrai ir t. t., turi į tai atsižvelgti.

 

Kokius sveikatos sutrikimus gali sukelti augalai?

 

Alergija žiedadulkėms yra plačiai paplitęs ir gerai žinomas reiškinys. Ši alergija pavadinta būtent taip, nes žiedadulkės perneša alergenus, sukeliančius alergines reakcijas. Žiedadulkės ir yra tos „kaltininkės“, pernešančios alergenus, kurie sukelia reakcijas. Alergiją sukeliančiuose augaluose žiedadulkių koncentracija yra labai didelė ir tai nulėmė alergijos pavadinimą. Tačiau alergenų yra ir kitose augalo dalyse, ypač lapuose. Tai labiausiai pastebi žolėms alergiški žmonės, kai, pvz., pjauna veją, net jei šalimais nėra žydinčių žolių. (Žr. Naudinga informacija apie alergiją žiedadulkėms).

 

Padidėjęs jautrumas kvapams yra padidėjęs jautrumas augalų skleidžiamiems kvapams ir pasireiškia gana dažnai. Svarbu suprasti, kad toks padidėjęs jautrumas gali pasireikšti net jei žmogus nėra alergiškas, net jei jo organizmas nereaguoja antikūnais ir net jei alergijos tyrimai būna neigiami. Tačiau alergiško žmogaus tolerancija yra sumažėjusi. Gleivinė jau būna paveikta vienos ar kitos alergijos ir simptomai pasireiškia esant net nedidelei kvapiųjų medžiagų koncentracijai.

 

Odos reakcijos: Odai kontaktuojant su augalais, toje vietoje gali pasireikšti simptomai. Taip pat medžiagos gali būti sugertos per odą ir toliau plisti per kraują, tokiu būdu sukeldamos reakcijas visai kitose kūno vietose. Reakcijos gali kilti net ir po kontakto su mikrodalelėmis, kurias augalai paskleidžia į orą. (Žr. Naudinga informacija apie egzemą).

 

Reakcijos į maisto produktus, pavartojus augalinių produktų, gali kilti dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai skiriamos reakcijos, kurios yra imunologinės (alergija maistui) ir neimunologinės (maisto netoleravimas). Rimčiausios yra tos alerginės reakcijos, kurias sukelia minimalus alergeno kiekis. (Žr. Naudinga informacija apie alergiją maistui).

 

Kryžminės reakcijos: Daugelis žmonių, reaguojančių į beržų žiedadulkes, taip pat reaguoja ir į kai kuriuos kitus augalus, vaisius ir daržoves. Jei žmogus jautrus, pvz., Benjamino fikusui (kambariniam berželiui), didelė tikimybė, kad jis bus alergiškas ir lateksui. Tai vadinama kryžmine alergija. Imuninė sistema neskiria beržo alergenų ir alergenų iš kaulavaisių ar tam tikrų kitų maisto produktų. (Žr. Naudinga informacija apie kryžmines reakcijas).

 

Apsinuodijimo reakcijos: Nuodingais augalais laikomi tokie augalai, kurie turi medžiagų, galinčių pakenkti sveikatai. Apsinuodyti galima per akių, nosies ir trachėjų gleivines, per odą, žarnyną ar kitas organizmo vietas. Yra tūkstančiai rūšių nuodingų augalų ir nuodingosios medžiagos egzistuoja daugybe formų. Nepaisant to, ūmus ir sunkus apsinuodijimas yra retas reiškinys. Taip yra todėl, kad nuodų koncentracija augale paprastai būna nedidelė, arba jų kvapas ar skonis būna toks atstumiantis, kad žmogus jo vengia.

 

Kokie augalai būtų geras pasirinkimas?

 

Alergijų atžvilgiu augalai skirstomi į tris grupes: visiškai rekomenduojami augalai, visiškai nerekomenduojami augalai ir daug augalų, patenkančių į vadinamąją „pilkąją zoną“. Renkantis kambarinius augalus, rekomenduojamų augalų skaičius yra kur kas mažesnis nei lauko augalų, kur oro kaita ir sąlygos yra visai kitokios, todėl toleravimas, pvz., kalbant apie kvapų sukeliamus negalavimus, yra kur kas didesnis. Žemiau nurodomi rekomenduojamų augalų pavyzdžiai (tik lietuviški pavadinimai):

 

Lauko augalai

 

Medžiai: Šermukšnis, sidabrinė eglė, klevas, maumedis, paprastasis šermukšnis, tuja.

 

Krūmai: Įvairios gudobelės rūšys, įvairios sedulos rūšys, sidabražolė, įvairios kaulenio rūšys ir bekvapės rožės.

 

Vijokliniai augalai: Gebenė lipikė, apynys, raganė.

 

Daugiamečiai augalai: Paprastasis sinavadas, šilokas, įvairios našlaičių rūšys, vingiris, įvairios paprastosios dedešvos rūšys, dailusis auskarėlis, rasakila, pentinius, įvairios aguonų rūšys.

 

Kambariniai augalai

 

Valero sprigė, kuokštinis chlorofitas, įvairios palmių rūšys, įvairios fuksijos rūšys, puikūnai darželiniai, gulsčioji elksninė, raudonžiedė kalankė, tikroji kinrožė, hortenzija, kaktusas, lapenis, rentenis. Erika, auksaspalvis skindapas, dryžuotasis skindapas bei orchidėjų ir rožių rūšys, kurios neskleidžia kvapo.

 

Kur rasti daugiau informacijos?

 

„Kenksmingi ir nekenksmingi augalai mūsų aplinkoje“ (pataisytas 2000 m. leidimas) yra žodynas-enciklopedija, kurioje aptariamos apie 1000 kambarinių ir lauko augalų rūšių bei jų galimas poveikis sveikatai. „Geri žalieji patarimai“ (2005) yra puikus patarimų vadovas, siūlantis sprendimus, kaip visiems sukurti saugią, žalią aplinką tiek asmeninėje, tiek viešojoje erdvėje, taip pat pridėti augalų sąrašai. Abi knygas rasite Norvegijos astmos ir alergijos asociacijoje, jas galite užsisakyti elektroniniu paštu naaf@naaf.no. Socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros departamentas išleido brošiūrą apie nuodingus augalus, leidinių serijoje „Vaikai ir apsinuodijimas“, pvz., „Ar laukiniai augalai pavojingi?“. Šias brošiūras galima rasti daugumoje vaistinių visoje šalyje.

 

Norvegijos astmos ir alergijos asociacijos Vidurio Norvegijos regiono padalinys parengė brošiūrą, kurioje nurodoma, kokie augalai ir gėlės yra saugūs viešosios paskirties statiniuose.