Jump to main content Jump to footer
logo: Astma- og Allergiforbundet - gjør Norge friskere

Kas yra astma (astma)

Dato publisert: Sist oppdatert:

Astma yra lėtinė, uždegiminė, dirginanti kvėpavimo takų būklė. Ji sukelia padidėjusį jautrumą kvėpavimo takuose, kuris savo ruožtu sukelia pasikartojančius kosulio priepuolius, sunkumo jausmą krūtinėje, pasunkėjusį kvėpavimą, ypač naktimis arba anksti rytais.

 

Kas yra astma? (Hva er astma?)

 

Astma yra lėtinė, uždegiminė, dirginanti kvėpavimo takų būklė. Ji sukelia padidėjusį jautrumą kvėpavimo takuose, kuris savo ruožtu sukelia pasikartojančius kosulio priepuolius, sunkumo jausmą krūtinėje, pasunkėjusį kvėpavimą arba gargaliavimą, ypač naktimis arba anksti rytais. Tarp tokių pablogėjimo epizodų kvėpavimas gali būti normalus.

 

Kodėl pasireiškia astma?

 

Astmos priepuolius sukelia vienas ar keli nurodyti veiksniai: alergizuojančios medžiagos, tokios kaip žiedadulkės, pelėsių grybeliai, dulkių erkutės, tabako dūmai, dulkės, teršalai, rūkas, šaltis, įvairios žolės, stiprūs kvapai, stresas, vaistai, fizinis krūvis, virusinės infekcijos ir kai kurie medikamentai.

 

Kas vyksta kvėpavimo takuose?

 

Šie trys veiksniai sukelia priepuolius:

 

  • Spazmai raumenyse aplink kvėpavimo takus.
  • Kvėpavimo takų gleivinių dirginimas / uždegimas, nesukeltas infekcijos. Uždegimas sukelia gleivinės patinimą, kvėpavimo takai susitraukia, tampa siauresni, dėl to pasidaro sunkiau kvėpuoti.
  • Gleivių sankaupos kvėpavimo takuose.

 

Kam gresia susirgti astma?

 

Astmos vystymasis yra sudėtingas, kompleksiškas procesas, kuriuos nulemia paveldimumas ir aplinka. Paveldima astma dažniausiai pasireiškia kartu su egzema ir alergija. Nutukimas taip pat gali kelti astmos riziką. Berniukai turi didesnę riziką susirgti astma būdami maži. Nepaveldima astma gali būti liekamasis reiškinys po kvėpavimo takų infekcijos, pasireikšti dėl įvairių medžiagų darbinėje aplinkoje (apie profesinę astmą skaitykite atskiroje santraukoje), taršos vidaus ir išorės aplinkoje, įvairių mitybos aspektų ir tabako rūkymo, jei žmogus yra rizikos grupėje (turi paveldimų veiksnių) susirgti astma.

 

Astmos gydymas

 

Astmos gydymo tikslai, remiantis tarptautinėmis gairėmis (GINA):

 

  • Kuo įmanoma geresnis ligos valdymas tiek dieną, tiek naktį
  • Kuo mažesnis medikamentų nuo priepuolių naudojimas
  • Jokio kasdienės veiklos ribojimo
  • Plaučių funkcija kuo labiau atitinkanti normalią
  • Sunkių astmos priepuolių išvengimas

 

Svarbiausias principas yra individualiai pritaikytas astmos gydymas, kuris padėtų kuo įmanoma labiau sumažinti negalavimus bei kasdienių užsiėmimų ribojimą. Visi turėtų iš gydytojo gauti individualų gydymo planą, kuriame būtų aprašyta, kokius vaistus reikia vartoti, kaip dažnai ir kaip būtų galima keisti medikamentų vartojimą tais laikotarpiais, kai astma pakinta.

 

  • Vaistai nuo priepuolių (trumpo veikimo beta-2 agonistai). Naudojami, kai sunku kvėpuoti. Suveikia per 1-5 min. Veikimas trunka 2–4 val.
  • Prevenciniai vaistai nuo priepuolių (ilgo veikimo beta-2 agonistai). Veikimas trunka mažiausiai 12 val.
  • Kontroliuojantys vaistai nuo astmos. Kortizono inhaliacijos kiekvieną dieną. Tokiu būdu naudojamas kortizonas nesukelia nepageidaujamo šalutinio poveikio, koks kyla vartojant kortizono tabletes.
  • Kiti kontroliuojantys vaistai nuo astmos. Leukotrienų antagonistai parduodami tabletėmis arba granulėmis ir vartojami kartą per dieną. Jie vartojami sergant šienlige (alerginiu rinitu). Teofilino preparatai būna tablečių formos.
  • Kombinuoti preparatai yra kontroliuojančių ir prevencinių vaistų nuo priepuolių derinys viename inhaliatoriuje.
  • Sergantiems sunkia astma gali prireikti vartoti kortizono tabletes. Jos vartojamos 2-4 savaites arba tik retkarčiais, kaip palaikomasis gydymas sergant itin sunkia astmos forma. Toks gydymas itin efektyvus gydant kvėpavimo takų uždegimą.

 

Astmos kontrolės testas

 

Anksčiau buvo įprasta klasifikuoti astmą pagal sunkumo laipsnį (pvz., švelni, vidutinė arba sunki). Astmos sunkumo laipsnis klasifikuoja ligą ir pagal tai, kaip reaguojama į gydymą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sunkumo laipsnis nėra stabilus veiksnys, ši klasifikacija tapo sudėtingai pritaikoma ir dėl to mažai naudojama.

 

Visiška kontrolė, gera kontrolė ar nekontroliuojama astma

 

Pastaraisiais metais astmos kontrolės testas imtas naudoti dažniau. Užduodant kelis elementarius klausimus, galima įvertinti, kaip gerai valdoma būklė.

 

Atlikite astmos kontrolės testą ir užsiregistruokite „Mano astma“ programoje >>

 

Paplitimas

 

Ullevålo universitetinė ligoninė atliko didelį Aplinkos sukeltos vaikų astmos tyrimą (1992–2004), kurio metu buvo ištirti beveik 4000 Oslo vaikų nuo dvejų metukų amžiaus, ir rezultatai parodė, kad 20 % vaikų serga ar yra sirgę astma iki dešimties metų amžiaus. Nordlando tyrimas (1995–2009), kuriame dalyvavo šeši tūkstančiai mokinių nuo antros iki aštuntos klasės, rodo tokį patį astmos paplitimą.

 

Pastaraisiais 40 metų pastebėtas stabilus šios ligos atvejų augimas.

 

Skaičiai sutampa su kitų Europos šalių atliktų tyrimų rezultatais. Tarp šių šalių didžiausias astmos atvejų skaičius tarp 13–14 metų amžiaus jaunuolių yra Didžiojoje Britanijoje – virš 24 %.

 

Astmos atvejų skaičius tarp suaugusiųjų siekia apie 8 %.

 

Net 80 % astma sergančių žmonių gali taip pat sirgti šienlige, o daugelis šienlige sergančių žmonių gali turėti nediagnozuotą astmą.

 

Priežastys. Prevencija

 

Astmos vystymasis gali būti nulemtas skirtingų priežasčių. Alergija yra svarbus veiksnys, ir didžioji dalis vaikų, sergančių astma, tuo pačiu metu turi ir alergiją. Tai gali būti nulemta paveldimumo. Astma, pasireiškianti ankstyvoje vaikystėje, dažnai skiriasi nuo astmos, prasidėjusios jau suaugus.

 

Mokslininkai dar neišsiaiškino, kodėl astmos atvejų skaičius didėja. Tai gali būti nulemta ir aplinkos veiksnių, ir gyvenimo būdo. Primityviai gyvenančius žmones astma ir alergija vargina retai. Ligos atvejų skaičius kyla sulig aukštesniu pragyvenimo lygiu. Vadinasi, aplinka ir gyvenimo būdas turi turėti įtakos. Tačiau būtent kokie aplinkos veiksniai veikia ir kurie jų yra svarbiausi, tiksliai nežinoma.

 

Pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukė taip vadinamoji higienos hipotezė. Pirminė higienos hipotezė teigia, kad infekcijos apsaugo nuo astmos ir alergijos. Tačiau nuo šios hipotezės buvo nutolta. Naujoji higienos hipotezė teigia, kad bakterijos ir grybai yra naudingi sveikatai, jei nesukelia infekcijų.

 

Svarbus patarimas, siekiant užkirsti kelią vaiko alergijos, o vėliau ir astmos vystymuisi, yra apsaugoti juos nuo pasyvaus rūkymo.

 

Vaikams, augantiems taip vadinamose rizikos šeimose, kuriose paveldimumas atlieka svarbų vaidmenį, kai kalbame apie astmos ir alergijos išsivystymą, rekomenduojama vengti alergenų (dūmų, gyvūnų, pelėsių grybelių dėl drėgmės, erkučių ir kt.) namų aplinkoje.

 

Mokymo apie astmą medžiaga

 

Norvegijos astmos ir alergijos asociacija (NAAF) perėmė mokymo medžiagą iš Nacionalinio astmos mokyklų plano (NPAS). Medžiagą apie tiek suaugusiųjų, tiek vaikų astmą, skirtą sveikatos priežiūros personalui, kitiems vartotojams bei tautinėms mažumoms, galima perskaityti, atsisiųsti arba nusipirkti mūsų Mokymo portale.

 

NAAF aktyviai dirba, atnaujindama ir tobulindama šią informacinę medžiagą.

 

Gydymo įstaigos

 

Geilomo vaikų ligoninė yra gydymo ir reabilitacijos įstaiga, priklausanti NAAF, priimanti visos šalies vaikus nuo 6 iki 15 metų, kurie serga astma ar turi kitų lėtinių plaučių ligų ir (arba) egzemą, alergiją ar širdies ligų. Prašymą dėl gydymo galima pateikti per gydytoją specialistą.

 

Valstybinė gydymo kelionių programa kasmet suteikia paramą 170 vaikų, sergančių astma ar egzema. Prašymo blankus (IK1167 ir IK1167b) rasite valstybinio socialinio draudimo skyriuose. Prašymas teikiamas per gydytoją specialistą.

 

Pirmasis pediatrijos skyrius yra specializuotas skyrius Vaikų klinikos Širdies, plaučių ligų ir alergijos padalinyje, kuriame tiriami ir gydomi vaikai ir jaunuoliai nuo 0 iki 18 metų, sergantys sunkiomis alergijomis, astma ar kitomis lėtinėmis plaučių ligomis, egzema ar patiriantys alergines reakcijas į maistą. Reikalaujamas siuntimas iš gydytojo specialisto, pvz. pediatro, plaučių ar odos ligų gydytojo.

 

Norvegijos sveikatos centras „Valle Marina“, esantis Gran Kanarijoje ir priklausantis NAAF. Kelionę į „Valle Marina“ galima užsisakyti čia >

 

Taip pat yra kitų institucijų, kuriose tiriami, gydomi ir reabilituojami suaugusieji, sergantys lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis: Selli, Granheim, Glittre klinika, Valnesfjord, Røros ir kt. Susisiekite su NAAF (vietiniu skyriumi) dėl daugiau informacijos.

 

Santrauka apie astmą yra parengta bendradarbiaujant su plaučių ligų specialistu dr. med. Frode Gallefoss, konsultuojančiu gydytoju plaučių ligų skyriuje Sørlandet ligoninėje.