Jump to main content Jump to footer
logo: Astma- og Allergiforbundet - gjør Norge friskere

Santrauka apie egzemą (eksem)

Dato publisert: Sist oppdatert:

Naudinga informacija apie egzemą – Norvegijos astmos ir alergijos asociacijos santrauka

 

Kas yra egzema?

 

Egzema yra bendras apibrėžimas, apimantis įvairias niežulį sukeliančias odos ligas. Dažniausios formos yra atopinė egzema, kontaktinė egzema, seborėjinė egzema ir egzema nuo sauskelnių. Atopija reiškia ką kitą – šiuo atveju pati oda yra kitokia ir terminas vartojamas apibrėžti genetiškai nulemtą alerginę egzemą.

 

Egzema gali būti lėtinė (ilgalaikė) ir ūmi ir daugeliui žmonių vasaros metu pasireiškia pagerėjimas, o žiemą – pablogėjimas. Lėtinė forma charakterizuojama kaip niežtintis bėrimas. Dėl kasymosi dažnai susiformuoja sukietėjusios odos plotai, kurie trūkinėja. Ūmi egzema pasižymi paraudusia, patinusia ir niežtinčia oda, gali susiformuoti ir vandeningų pūslelių.

 

Sergant egzema, odos atsparumas infekcijoms būna susilpnėjęs, o pasigavus infekcija egzema greitai pasunkėja.

 

Kokie egzemos simptomai?

 

Atopinė egzema pasireiškia niežtinčia ir sausa oda.

 

Kontaktinė egzema, ką tik pasireiškusi ar paūmėjusi, pasižymi tokiais simptomais, kaip paraudusi, patinusi oda su mažomis ar didelėmis pūslėmis ir šlapiuojančiomis žaizdomis. Egzema pasireiškia tose vietose, kurios turėjo tiesioginį kontaktą su medžiagomis, į kurias reaguoja oda. Jeigu kontaktinė egzema trunka ilgai, oda išsausėja ir ima trūkinėti. Įprastas stiprus niežulys. Iš pradžių egzema pasireiškia tik tose odos vietose, kurios kontaktavo su medžiagomis į kurias reaguojama, tačiau pamažu gali išplisti į kitus odos plotus.

 

Jei seborėjine egzema serga kūdikiai, jų oda būna riebi ir paraudusi su riebiais šašais ant kaktos, pakaušio, veido ir odos raukšlėse ant kaklo bei kirkšnyse. Suaugusiesiems ši forma pasireiškia kaip paraudusi, riebi, pleiskanojanti oda centrinėse veido vietose, pakaušyje, už ausų ir ant krūtinės.

 

Egzema nuo sauskelnių pasireiškia paraudusia, lygia ir kartais šlapiuojančia oda tose vietose, kurios liečiasi su sauskelnėmis.

 

Kam gali pasireikšti egzema?

 

Atopinė egzema pirmiausia pasireiškia mažiems vaikams. Manoma, kad apie 15 % Norvegijos vaikų turi egzemą. Liga dažnai pasireiškia, kai vaikai būna kelių mėnesių amžiaus ir pradingsta apie 60 % sergančiųjų iki ketverių metų amžiaus. Tačiau vėlesniame amžiuje ji gali atsinaujinti, pvz., paauglystėje ar suaugus.

 

Kontaktinė egzema retai pasireiškia ankstyvoje vaikystėje, tačiau nuo mokyklinio amžiaus pradžios pastebimas padidėjęs atvejų skaičius. Skylutės auskarams ausyse, auskarai kitose kūno vietose, papuošalų iš netauriųjų metalų kontaktas su oda turi įtakos padidėjusiai kontaktinei alergijai nikeliui. Tatuiruotės gali sukelti alerginę kontaktinę egzemą, kuri gali pasireikšti praėjus savaitėms ar mėnesiams nuo tatuiruotės padarymo. Plaukų dažymas taip pat vis dažniau sukelia egzemą, ypač dėl to, kas vis daugiau jaunų žmonių dažosi plaukus.

Seborėjinė egzema yra sąlyginai dažna. Egzema gali pasireikšti jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, tačiau dažniausiai pasireiškia suaugus.

 

Egzemą sukeliančios priežastys

 

 

Atopinę egzemą sukeliančios priežastys yra nežinomos. Kai kuriems žmonėms reikšmės turi alergijos, tačiau tai nebūna vienintelė priežastis. Tai liga, kurią nulemia paveldimumas, genetika, aplinka ir gyvenimo būdas bei jų sąveikos. Dažni atvejai, kai ir kiti šeimos nariai serga atopinėmis ligomis (astma, egzema ar šienlige). 20–30 % pacientų turi alergiją, tiek kvėpavimo takų, tiek alergiją maistui, ir kai kuriems tai turi įtakos egzemos atsiradimui. Alergija maistui niekada nebūna vienintelė egzemos priežastis.

 

Seborėjinę egzemą nulemia ne padidėjęs jautrumas, bet nenormali riebalų liaukų reakcija ir ji gali būti nulemta specifinių mieliagrybių, kurių paprastai būna ant odos. Žmonės, kurių oda riebi ir riebalų liaukos aktyvios, yra padidėjusios rizikos grupėje.

 

Kontaktinė egzema pasireiškia, kai oda reaguoja į tam tikras medžiagas. Būklė gali būti tiek alerginė, tiek nealerginė. Nealerginė reakcija kyla dėl tiesioginio kontakto su odą dirginančiomis medžiagomis, tokiomis kaip valymo priemonės, vanduo ir dezinfekcinės priemonės. Alerginę reakciją sukelia alergizuojančios medžiagos, tokios kaip nikelis, chromas, guma, formaldehidas ir kvepalai. Parafenilenediaminas (PPD) yra medžiaga, kuri dažnai sukelia alerginę kontaktinę egzemą. PPD randamas daugelyje plaukų dažymo priemonių.

 

Bėrimo nuo sauskelnių priežastis yra šlapimo ir išmatų sukeltas dirginimas.

 

Egzemos gydymas

 

Svarbiausias veiksnys egzemos gydyme yra gera higiena, reikalinga užkirsti kelią odos išsausėjimui ir niežuliui, sistemingai naudojant drėgmę išsaugančius kremus, mažinti dirgiklių kiekį ir vengti maisto produktų, kurie, kaip žinoma, sukelia alergines reakcijas. Saulė ir druskos vonios turi teigiamą poveikį sergant švelnia ar vidutine egzemos forma. Reguliarios vonios su kalio permanganatu (KP) turi didelį prevencinį poveikį siekiant išvengti egzemos pasunkėjimo.

 

Daugumoje atvejų būtina naudoti kortizono kremą. Kortizono kremų naudojimas yra saugus, jeigu naudojamas tinkamas preparatas ant tinkamos vietos, tinkamais intervalais. Suvaldžius egzemą, svarbu sumažinti kortizono kremo stiprumą ir, jei reikia, padidinti intervalus tarp tepimų. Tinkamas kortizono kremo naudojimas nesukelia jokio šalutinio poveikio pavojaus. Paprašykite gydančio gydytojo išrašyti gydymo / dozių mažinimo planą.

 

Apskritai vertinant, galima teigti, kad reikėtų naudoti pakankamai stiprius preparatus pakankamai ilgą laiką. Pasirinkus per silpnus preparatus, egzemos nepavyks suvaldyti. Esant prastam efektui, dažnai visas gydymas kortizonu nueina veltui. Rezultatas gali būti ir egzemos pablogėjimas. Svarbu suprasti, kad prasti gydymo kortizono kremu rezultatai gali būti dėl infekcijos egzemoje, kurią reikalinga gydyti antibiotikais – lokaliai arba bendrai.

 

Kai vaikams paūmėja egzema, reikalinga pradėti gydymą 2 arba 3 grupės kortizonu. Suvaldžius niežėjimą, galima paretinti tepimą – kas 2–3 dienas. Ir toliau būklei gerėjant, galima pereiti prie švelnesnio kremo, o paskui sumažinti gydymą, naudojant kas 2–3 dienas.

 

Kai oda pagyja, reikalinga tęsti gydymą, tepant kremą 1–2 kartus per savaitę, mažiausiai 2–4 savaites, kad būtų užtikrintas geriausias įmanomas rezultatas. Rekomenduojama negailėti drėkinamojo kremo ir gausiai tepti jo ryte ir vakare, taip pat po dušo ar vonios, net ir tais laikotarpiais, kai oda sveika, be egzemos požymių.

 

Vaikai, sergantys egzema, kuri nuolatos atsinaujina ir paūmėja, gali sulaukti teigiamų rezultatų, jei maudysis kalio permanganato voniose, net ir pagerėjimo laikotarpiais. Pablogėjimo laikotarpiais kalio permanganatas gali būti naudojamas kasdien arba kas antrą dieną.

 

Kremai nuo egzemos be kortizono, taip vadinami imunomoduliatoriais (Elidel® ir Protopic®) yra puiki kortizono kremo alternatyva. Jie naudojami 2 kartus per dieną. „Elidel“ / „Protopic“ privalumas yra tas, kad jie nedaro poveikio odos storiui, kai yra būtinas ilgalaikis egzemos gydymas, taip pat jie gali būti naudojami, kai kortizono kremo poveikis netenkina ir kai neįmanoma suvaldyti egzemos naudojant kremus su kortizonu ir nesukeliant šalutinio poveikio.

 

Odos infekcijų atveju svarbu, kad pati infekcija būtų išgydyta iki pradedant naudoti šias priemones.

 

Medicininis gydymas šviesa (UVA + UVB) gali būti efektyvus esant ilgalaikei egzemai. Tačiau taikant tokį gydymą, kai kurių žmonių būklė pablogėja, galimai dėl prakaito sukelto dirginimo. Toks gydymas reikalauja daug laiko ir resursų ir retai būna aktualus ikimokyklinio amžiaus vaikams. Gydymas atliekamas tik odos ligų gydytojų.

 

Geras gydymo rezultatas priklauso nuo to, ar pacientas gerai apie jį informuotas. Egzema gali būti itin varginanti liga, tačiau anksti pradėtas gydymas daugeliu atvejų padeda ligą suvaldyti. Dažnai būklė praeina pati savaime – 80 % žmonių pasveiksta iki 18 m. amžiaus. Yra pagrindo teigti, kad tinkamas egzemos gydymas pagerina prognozes.

 

Veiksniai, kurie gali sukelti pablogėjimą

 

Kieta ir ankšta apranga, šiurkštūs vilnos gaminiai, poliesteris, ryškiai dažyti drabužiai, drėgmė, stresas, infekcijos, kai kurie maisto produktai, vanduo su chloru, tabako dūmai, kvepalai, alergijos, alkaliniai muilai, riebalus šalinantys chemikalai ir šiluma.

 

Vaikas pats puikiai žino, kokios medžiagos sukelia niežulį!

 

Egzemos prevencija

 

Prevencija per mitybą besilaukiančioms moterims ir jau po vaiko gimimo neturi jokio poveikio vaiko atopinės egzemos vystymuisi, tačiau tyrimai rodo, kad atopinės egzemos simptomai gali pasireikšti vėliau, jei vaikas žindomas nuo pirmųjų keturių iki šešių gyvenimo mėnesių.

 

Kur gauti pagalbos

 

Lengvesniais atvejais, kai egzema yra savaime praeinančio tipo, vaikams patarimais ir konsultacijomis gali padėti ambulatorijos specialistai. Jeigu reikalingas rimtesnis gydymas, paprastai susisiekiama su šeimos gydytoju, kuris gali nukreipti pas specialistus. Norvegijos laisvo ligoninės pasirinkimo asociacija padeda pasirinkti specialistus, įvertinus suteiktą informaciją. Susisiekę  www.frittsykehusvalg.no arba nemokamu telefonu 800 41 004, gausite reikalingą informaciją apie gydymo įstaigas ir teisę pasirinkti ligoninę.

 

Žmonės, turintys egzemą ar odos problemų arba dirbantys su šia pacientų grupe turi galimybę pasitarti su specialistu Odos ligų poliklinikoje „Villa Derma“ prie Oslo universitetinės ligoninės, telefonu, veikiančiu 3 valandas per savaitę. Telefonas konsultacijoms 23075803, veikia šiomis valandomis: antradieniais ir penktadieniais 8.00–9.00 val., ketvirtadieniais 12.00–13.00 val. (Pasitikslinkite, ar laikas nepasikeitęs!).

 

Santrauka apie egzemą parengta bendradarbiaujant su Norvegijos astmos ir alergijos asociacijos gydytojų taryba.